„Susilėtinti” – tai mano sugalvotas žodis, kurį sakau, kai noriu save pristabdyti ar sulėtinti tempą. Atėjo laikas, kai supratau: viskas gyvenime vyksta žaibiškai, nespėjant nei suvokti nei pajusti to, ką matai, išgyveni, darai. Dėl to pradėjau daugelį dalykų mokytis daryti lėtai, ramiai, pasimėgaudama procesu.

Pradėjau anksčiau išeiti iš namų, kad galėčiau pasivaikščiodama pasiekti tikslą, o ne bėgte nuskubėti. Pradėjau lėčiau valgyti, kad galėčiau pajausti skonį ir pasimėgauti maistu. Kai kažkas mane skubina, stengiuosi nepasiduoti ir tęsti viską savu tempu. Taip pat nustojau daryti 10 darbų vienu metu, kaip tai darydavau ankščiau. Leidau sau daryti viską neskubėdama ir nebijodama, kad mane smerks ar vadins lėtapėde.

Jei seniau susiruošdavau išeiti iš namų per 20 minučių, dabar tą patį darau valandą, pasimėgaudama procesu. Neilgai trukus pastebėjau, kad sumažėjo panika ir stresas.

Nors viską darau ilgiau, pati jaučiuosi komfortiškiau ir labiau sąmoninga. Viską darau gerai suvokdama, o ne automatiškai ar net nemąstydama apie savo veiksmus. Visi procesai tapo malonūs, nes jie nuo šiol – apgalvoti ir tikslingi. Man malonu gražintis, malonu pietauti, malonu maudytis duše. Pradėjau tiesiog mėgautis kasdienių darbų procesu, o ne jau pasiektais rezultatais. Pradėjau jaustis čia ir dabar, pradėjau justi gyvenimo ir laiko tėkmę.

Jei kur nors einu, nesvarbu, į darbinį susitikimą ar į parduotuvę, stengiuosi sulėtinus žingsnį stebėti pasaulį aplink save, žmones, augalus, namus, žaidžiančius vaikus. Stengiuosi suprasti viso to prasmę ir tai padaro mano ėjimą nuostabiu nuotykiu su daugybe mažų atradimų.

Jei važiuoju automobiliu, taip pat neskubu, praleidžiu skubančius. Pastebėjau, kiek aplink suirzusių, stresuojančių ir piktų žmonių, kurie kažkur vis vėluoja, skuba, lenda. Užleidžiu juos, nusišypsau. Vėliau sutinku juos prie kito šviesoforo laukiančius ir įsitikinu, kad niekur toliau už mane nenuvažiavo.

Kai parkuojuosi, nesijaudinu ar bus vieta, visada žinau, kad bus. Jei ne iš karto, truputį palaukus, kas nors visuomet išvažiuoja, o aš gaunu puikias stovėjimo vietas.

Kartais tenka atlikti užduotis, kurias užsakovas norėjo turėti vakar. Tai dažnas Lietuvos užsakovų noras, viską daryti paskutinę naktį. Anksčiau iš proto eidavau dėl tokių dalykų. Vien stresas suėsdavo visą kūrybiškumą ir pusę to laiko jaudindavausi negalėdama nieko tinkamo sugalvoti. Kadangi dirbu kūrybinį darbą, tokia skuba išmuša iš vėžių, nes nei viena gera idėja neateina, kai patiri stresą. Tačiau dabar, net turėdama mažai laiko, išmokau nekreipti į jį dėmesio ir koncentruotis į patį procesą. Sakau sau: „jei nespėsi tai nespėsi, nieko baisaus. Kitą kartą anksčiau sugalvos ir apskritai, nebepriimsi tokių skubių užsakymų”. Toks požiūris nuramina, o koncentracija į procesą duoda impulsą. Kai nėra streso, darbus organizuojuosi protingai ir ramiai. Užsirašau esminius žingsnius, išskaidau juos dalimis ir apie nieką negalvodama tiesiog darau viską žingsnis po žingsnio. Vieną etapą įveikusi braukiu iš sąrašo ir einu prie kito. Ir kaip bebūtų keista, darbai juda greičiau, nebetenka sėdėti per naktis, o rezultatai geresni. Visi patenkinti.

Smegenys priprato laikyti ritmą ir nepanikuoti, nes rezultatas nustumiamas iš matymo lauko, o darbus darau galvodama tik apie patį procesą. Kuo mažiau skubu, tuo daugiau padarau. Kaip toje patarlėje: neskubėk ir būsi pirmas.

Kartais specialiai sau duodu užduotis, kurias atrodytų nerealu atlikti per tokį trumpą laiką. Nustačiusi laiko limitą sąmoningai save sulėtinu, kartu didinu koncentraciją į veiksmą ir darau tik vieną vienintelį veiksmą tuo metu. Telefonai, internetas, televizija, radijas, e-mail’ai, sms’ai ir kiti panašūs dirgikliai yra mūsų koncentracijos vagys. Jeigu išlaikysite koncentraciją ties vienu vieninteliu veiksmu, viską darysite neskubėdami ir susikaupę, visą suplanuotą darbą atliksite greičiau ir kokybiškiau.

Kai aš dirbu atsipalaidavusi, pasitikėdama savo jėgomis ir susikoncentravusi, mano kūnas atsipalaiduoja. Stresas, kaip žinote, užspaudžia raumenis, jie tampa kieti, atsiranda gumbai, dėl to kraujotaka suprastėja, smegenys gauna mažiau deguonies, o aš pradedu prasčiau mąstyti ir sunkiau susikaupiu. Kai tik kūnas atpalaiduotas, visa kraujotakos sistema veikia puikiai, mano smegenys gerai aprūpintos deguonimi ir man daug lengviau atlikti visus darbus. Svarbu,  visą laiką sąmoningai susilėtinti.

Taigi, susilėtinimas yra sveikas ir mūsų kūnui, ne tik psichikai.

Kokie yra gyvenimo susilėtinus pliusai?

• Patiriama daugiau malonumo ir pasitenkinimo darbų procesu. Tai turi įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Kuo laimingesni jaučiamės kasdieniuose darbuose, tuo daugiau laimės gauname ateityje.
• Pagerėja psichologinė ir fizinė sveikata.
• Atsiranda daugiau ramybės ir taikos mūsų kasdienybėje.
• Mes daug geriau pradedame suvokti ir jausti tai, kas su mumis vyksta.
• Mes jaučiame buvimą čia ir dabar, o tai yra pagrindinis dalykas, darantis mus laimingais.
• Daugiau dėmesio skiriame svarbiems dalykams ir nebesijaudiname dėl smulkmenų.
• Mažiau pykstame, baramės, bei panikuojame.

Kaip treniruoti susilėtinimą?

• Skirti daugiau laiko kasdieniams darbams: atsikelti anksčiau, kad ilgiau galėtum pusryčiauti ir anksčiau išeiti į darbą.
• Kuo daugiau susikoncentruoti į kūno pojūčius skirtinguose procesuose, ar tai būtų gražinimasis, prausimasis, ar važiavimas autobusu, sėdėjimas, ėjimas. Pamąstykite, kaip jaučiatės, ar jums patogu, kokie kūno pojūčiai, kas aplink jus, kokie garsai, kokia spalva vyrauja aplink, kokie žmonių veidai. Palieskite medžiagas, pajuskite jų faktūrą. Pagalvokite, kokias emocijas jums tai sukelia. Bukite su savimi.
• Viską darykite mintis koncentruodami į procesą, o ne rezultatą. Skaidykite darbus mažomis atkarpomis ir tas atkarpas lengvai įveikite. Pabaigę vieną atkarpą eikite prie kitos ir negalvokite apie dar laukiančias atkarpas, tik apie tą, kurią šiuo metu atliekate. Užsirašykite ir braukite įveiktas atkarpas iš sąrašo.
• Užsiimkite tokiais dalykais, kurie apskritai nereikalauja jokio rezultato, kad išmoktumėte nuo jo atsiriboti. Pvz. šokite, dainuokite, pieškite nežiūrėdami, masažuokite save, glostykite šunį ar katę, šukuokite plaukus ir tt.
• Išmeskite iš gyvenimo nereikalingus dalykus. Permąstykite, kas jums nėra svarbu ir nedarykite nereikalingų judesių ir darbų, kurie atima laiką. Pamąstykite, ar būtina eiti su kolegomis gerti kavos po darbo, o gal jums to visai nereikia? Ar tikrai kas kartą prieš užsukant draugei būtina šveisti butą, nes norisi atrodyti labai tvarkinga? O gal ji net nepastebi to, nes myli tave ir taip?  Jei nenori savaitgalį eiti kažkur, nes esi namisėda, tai ir neik. Daug dalykų darome norėdami kažkam įtikti. Atsikratykite to.
• Darykite pirkinių sąrašus, bei meniu visai savaitei, tuomet nereikės bindzinėti po parduotuvę kas dieną, mąstant: „ką čia nupirkus, ką čia pagaminus”. Užsipirkite bent kelioms dienoms pagal iš anksto suplanuotą meniu ir pirkinių sąrašą. Tą dieną, kai einate pirkti maisto, suplanuokite ir kai kurių reikalų tvarkymą (laikrodžio baterijas pakeisti ar raktą pasigaminti ar nusipirkti naujus džinsus), ypač, jei kažkas pakeliui, ar net ten pat. Taip sutaupysite daug laiko.

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja daug jėgų ir laiko. Mes dažnai vejamės minią: sudalyvauti visuose vakarėliuose, aplankyti visus koncertus ir parodas, atvykti į visų draugų ir giminių gimtadienius, padaryti kuo daugiau darbo, įtikti viršininkui, uždirbti kuo daugiau pinigų dar vienai suknelei, laikrodžiui ar automobiliui. Mes lenktyniaujame vieni su kitais, kas geriau pailsėjo, kas toliau nukeliavo, kas gražiau apsirengęs. Iš aplinkos dažnai gauname žinutes, kad neturėdamas to ir ano esi nevykėlis, nesi sėkmingas. Reklamos šaukia: „jei tai įsigysi, tapsi sėkmingas”, ir mes skubame tai įsigyti, kad tik niekas nepamanytų apie mus blogai. Tokios lenktynės atima be proto daug laiko ir jėgų. Mes pamirštame pasimėgauti procesu ir darbais, kurie teikia malonumą, pasimėgauti pačiu gyvenimu. Tiksliau, mes nebeturime laiko ir nebemokame mėgautis gyvenimu.

Siekdami tik rezultatų, mes pradedame viską vertinti pagal mums teikiamą naudą. Tačiau ateina suvokimo diena, kai viskas, kas atrodė taip naudinga, pasirodo, jau nebenaudinga ir taip trumpalaikiška, tad nespėję pasidžiaugti puolam vytis kitą naudą. Taip pamirštame apie mus mylinčius žmones, apie save, apie savo vaikus ir apie amžinąsias vertybes, kurios anksčiau ar vėliau, visgi primena apie save.

Todėl aš siūlau jums susilėtinti, kad į gyvenimą ateitų daugiau laiko meilei – meilei sau, savo artimiesiems. Jūs turėsite daugiau laiko apkabinti savo sutuoktinį, paglostyti ir pamyluoti vaiką, pasakyti gerą žodį tėvams, padėti draugei sunkią akimirką.

Ir kai jūs išmoksite susilėtinti, tai maudynės jau nebus vien purvo nuplovimas, nes tai taps maloniu ritualu kai dėmesys ir laikas skiriamas tik sau. Pradėsite sau dovanoti daugiau malonių darbų ir malonių akimirkų. O svarbiausia, jūs pradėsite gyventi šiandien. Tai reiškia – jūs pradėsite gyventi.

Taip pat skaitykite, kaip paleisti kontrolę ir nustoti jaudintis dėl visko  https://transformacijos.lt/paleisti-kontrole/

………………………………………………………….

Ir kai jūs išmoksite susilėtinti, tai maudynės jau nebus vien purvo nuplovimas, nes tai taps maloniu ritualu kai dėmesys ir laikas skiriamas tik sau. O žinojimas, kad jūsų naudojamas plaukų šampūnas pagamintas iš aukščiausios kokybės ekologiškų alavijų, suteiks rytiniams ritualams dar daugiau ramybės ir malonumo.