Infekuotus nesėkme žmones iš tolo galima užuosti. Bėkite kuo toliau nuo tų, kurie inkščia ir skundžiasi ir tokiu būdu užkrečia jus ne tik savomis problemomis, bet ir pačiu inkštimu. Bėkite kuo toliau nuo žmonių, kurie apkalbinėja, smerkia ir nuodija savo šnekomis gyvenimą sau ir tiems, kurie priversti jų klausytis.

Jie atima iš jūsų energiją. Jie užkrečia jus savo juodomis mintimis, o patys pasivagia iš jūsų gerą švarią energiją, kurią tuojau pat paverčia tuo nepasitenkinimu, kurį skleis toliau ir kuriuo užkrės dar daugiau žmonių aplink save.

Taip grubiai ir ryžtingai, visai ne pozityviai atrodytų, pradedu šios dienos rašinį. Tačiau tai yra tikra tiesa, ne visi žmonės yra pasiruošę keistis, ne visiems to ir reikia. Pirmas dalykas, kurį padariau aš, norėdama pabėgti iš tokio užburto rato – pati nustojau skųstis ir atsisakiau bendrauti su nemaloniais žmonėmis, pasakiau sau NE.

Kodėl tie, kurie galvoja tik negatyviai yra infekuoti nesėkme?

Mintys materializuojasi ir tai, apie ką jie kalba ir galvoja, tampa jų gyvenimo realybe. Jie galvoja apie nesėkmes: savo, kitų, visų ir gauna tų nesėkmių su kaupu. Ta infekcija – tai negatyvios mintys ir jūs pasigavę tokią, taip pat pradėsite kurti nesėkmes savo gyvenime. Ar jums šito reikia?

Pasakyti NE ar sau, ar kitam, nėra taip jau paprasta. Mes juk esame išauklėti ir civilizuoti žmonės, mes negalime taip imti ir atsisakyti paplepėti su įkyria kolege ar drauge, kuri vis skambina ir pila purvais visus aplink. Kaip gi mes, tokie geručiai ir išauklėti nepakalbėsime, tuomet ji ir apie mus prišnekės visokių bjaurybių. Kaip tuomet mes atrodysime kitų akyse?

Ar prieštarausite, jog būtent tokios mintys vis verčia aukoti savo brangų laiką ir klausytis tų žmonių? Ar prieštarausite, jog tai – ne priežastis? Jums svarbu, ką apie jus mano kiti? Tuomet padarykite savo gyvenimą tokiu geru ir sėkmingu, kad visi žavėtųsi. O to nepadarysite gaišdami laiką tam, kas veda priešinga kryptimi.

Mėgstantys pasiskųsti, pasibėdavoti, skaito dabar ir pyksta: „o kaip be to? juk gyvenimas toks sunkus, kai pasibėdavoji, lengviau pasidaro”. Ne, nepasidaro, tai laikinas savęs apgaudinėjimas, jums tik atrodo, jei kitam dėl jūsų skundų subjuro nuotaika, nuo to jums palengvėjo. Čia tas pats, kaip džiaugtis, kad kaimyno namas dega, nes kol tuo džiaugiesi, pamiršti, kad pats namo išvis neturi. Nauda būtų, jei pradėtum statytis sau namą, kaimynui padėtum gesinti, o darydamas tai, mąstytum, kaip pagerinti gyvenimą, o ne koks jis blogas.

Pabandykite ištverti bent savaitę be nusiskundimų. Tikriausiai net neįsivaizduojate, apie ką tuomet reikės kalbėtis? Turiu idėją – pažįstu keletą žmonių, kurie neturi kada skųstis, nors, patikėkite, tikrai turėtų kuo. Laisvo laiko turėdami, jie padeda kenčiantiems ir vargstantiems žmonėms, tiems, kurie jau nesiskundžia, o sėdi vieniši ir visų apleisti. Dar pažįstu pasiturinčių žmonių, kurie, jeigu tik labai norėtų, galėtų pasibėdavoti, kad va Dior kostiumėlis išėjo iš mados, o naujos kolekcijos dar nėra Lietuvoje ar panašiai, nes jiems iš tikro tai būtų problema. Bet vietoje to jie eina į vaikų namus, ten globoja keletą mergaičių, vežioja jas į būrelius, už kuriuos, aišku, patys moka, vedasi į koncertus, teatrus, dalyvauja joms svarbiuose gyvenimo įvykiuose, nors turi ir savų vaikų.

Pabandykite ir jūs. Tik atsiminkite, geri darbai daromi nesitikint atsako ar naudos. Vienintelė nauda, kurios galite tikėtis, tai pasitenkinimas tuo, ką darote.

Buda teigė, jog geriausias vaistas, nuo kančių yra atjauta ir pagalba kitiems ir kad tai vienintelis kelias į laimę. Siūlau pamąstyti, kam jūs šiandien galite pagelbėti realiai, apeikite pagyvenusius kaimynus, kaip tai daro viena moteris mūsų laiptinėje, gal reikia jiems ką iš parduotuvės atnešti, ar langus išplauti, o gal rūbus, jei jie neturi skalbimo mašinos, o jums nesunku įdėti į savąją. Žinokite, tiek tikrų bėdų yra aplink jus, kad tie jūsų niekai labai greitai nublanksta.

Atjauta, pagalba kitam, kad ir svetimam, bet kenčiančiam žmogui, tai yra realus vaistas. Be to, tai stipraus žmogaus bruožas, o stiprūs ir motyvuoti sugeba sąmoningai mąstyti ir savo energiją skiria ne inkštimui, o realiems veiksmams. Veiksmas – štai kas išgydys nuo visų nereikalingų skundų. Pradėkite veikti ir protas nebeturės laiko kurti nepasitenkinimą.

Kas iš to, kad jūs žiūrite laidas apie nelaimingus žmones ir gailitės jų, sėdėdami šiltai prie televizoriaus, jei net nesiruošiate jiems kažkuo konkrečiai padėti? Jūs tik užsikrečiate ta nelaimių nuotaika, o mintys tuo metu daro savo darbą. Gailestis niekam nepadeda, jis turi tik griaunamąją galią.

Statomoji energija gimsta, kada jūsų mintys nukreiptos į ateitį ir kuria galimybes padaryti kažką, kas padės išgelbėti pasaulį, jus pačius ir jus supančius žmones. 

Tikrai nesakau, kad turite stumti nuo savęs artimus žmones, kai jiems reikia paguodos ar tiesiog išsikalbėti. Juk normaliai žmonės neieško paguodos kiekvieną dieną ir ar nesiekia išsipasakoti visiems sutiktiems ar bent kiek pažįstamiems žmonėms. Be to, jei yra didelės problemos ar depresija, tokiu atveju  ne specialistas nelabai kuo ir padės. Dažnai būna dar ir pakenkia, nežinodamas, kaip žmogui padėti, pradeda dalinti kvailus patarimus ar liepia susiimti ir baigti.

Yra kategorija žmonių, kurie visą laiką skundžiasi – blogu oru, valdžia, kaimynais, vaikais, tėvais, draugais, priešais, maistu ir dar tūkstančiu nereikšmingų dalykų, užuot bandę kažką daryti ar keisti.

Kokia prasmė valandų valandas kalbėti apie tai, koks blogas tavo šefas ar vyras, ar kokia bloga tavo draugė, kuri kažko ten dėl tavęs nepadarė, kad pardavėja parduotuvėje su tavim nepasisveikino, ar kad tave sulijo, batai nutrynė, vyras nemyli, vaikai neklauso, pinigų neužtenka. Būtent tokie skundai ir pritraukia visa tai, ko neturite ir kas jums nesiseka. Kuo daugiau kalbame apie tai, kas mums nepatinka, tuo daugiau to gauname.

Kai sužinojau, kokią galią mano gyvenimui turi žodžiai ir kokią galią jam žlugdyti turi pastovūs skundai, 3 mėnesius nešiojau ant riešo tokią kanceliarinę gumelę. Kiekvieną kartą, kai tik pradėdavau dėl kažko skųstis garsiai ar mintyse, įtempdavau ją kaip reikiant ir paleisdavau. Tada ir sužinojau, kad aš net nemoku kitaip mąstyti, tik negatyviai. Tada už kiekvieną tokią mintį, sugalvodavau 3 pozityvias, tiesiog sugalvodavau, už ką galiu padėkoti, vietoje to, kad reikščiau nepasitenkinimą. Pirmas dvi savaites vaikščiojau raudonomis rankomis, nuo gumos kirčių, o vėliau atpratau. Šitaip drastiškai, per instinktus save dresiravau. Ir dabar dėl to labai džiaugiuosi. Gal ir jūs norite pabandyti? oi kaip gerai veikia!

Pradėkime mąstyti sąmoningai. Aš sužinojusi, kad mintis kontroliuoti galima ir reikia, pradėjau mąstyti taip:

• Šis žmogus atima mano brangų laiką, kurį aš galėčiau praleisti bendraudama su mama, kuriai tikrai reikia mano dėmesio, rūpesčio ir realios pagalbos.
• Aš šį plepalų laiką galiu išnaudoti kitaip, pavyzdžiui išmokti kažko naujo ir savo darbe tapti profesionalesnė.
• Aš galiu atlikti realius veiksmus, kad padaryčiau kažką gero šiame gyvenime, įskaitant ir pagalbą kitiems žmonėms, kuriems ne taip pasisekė, kaip man.
• Aš galiu padėti savo dukrai pasiruošti eilėraščio deklamavimui prieš klasę ir dar daugybę gerų ir reikalingų man bei mano artimiesiems darbų galiu nuveikti, užuot kvėpavusi infekuotu oru į save.

Kai pasakiau griežtai tam žmogui vieną kartą, jog neturiu laiko, jis, aišku, įsižeidė ir pradėjo žaisti mano jausmais, tačiau aš labai stipriai savo vaizduotėje stengiausi išlaikyti vaizdą, kokia laiminga mano mama šypsosi, kai pas ją užvažiuoju paplepėti apie gerus dalykus ir tai mane sulaiko nuo „na gerai jau gerai, pakalbėkim”.

Antrą kartą tai buvo paprasčiau, trečią kartą ji jau skambino kitai pažįstamai ir skundėsi mano nedėmesingumu ir pasipūtimu, tačiau po kelių mėnesių jau meilikaujančiu balsu bandė vėl su manimi pasikalbėti.

Taigi, nemanykite, kad be jūsų tie žmonės neturi su kuo pasikalbėti, tiesiog jie jaučia intuityviai, jog gali jus valdyti. Netapkite vampyro auka. Neleiskite jam siurbti energijos, kuri jums reikalinga ir kurią galite panaudoti žymiai svarbesniems dalykams.

Labai kviečiu visus išbandyti, pasaulio be skundų idėją ir pradedant nuo savęs, nustoti pagaliau skųstis, o pradėti veikti geresnio gyvenimo linkme. Nukreipkite mintis ir veiksmus į ateities kūrimą, geresnio pasaulio aplink save kūrimą, pasimėgaukite kūrybos galia ir procesu.

O grįžtant prie tų, kurie vis nori su jumis pasibėdavoti, nepasiduokite, patikėkite, jūs tikrai pajusite, kiek laisvo laiko atsirado, kaip lengva ir gera pasidarė, kai pagaliau visi tie žmonės paliko jus ramybėje, numoję ranka ir susiradę kitas aukas. Jūs privalote būti sau draugais, o ne priešais, neleiskite, kad jus užkrėstų infekcijomis. Nuo jų susirgsite, o tuomet nuo jūsų nusisuks sėkmė.

Su meile, Luka

Taip pat skaitykite apie tai, kas formuoja mūsų realybę, kokie svarbiausi dalykai, kuriuos kontroliuodami, mes kuriame savo ateitį  https://transformacijos.lt/4-svarbiausi-realybes-formavimo-irankiai/

——————————————————————————-

Kokybiška alavijų kosmetika rytiniams džiaugsmo ir geros savijautos ritualams.

.