Štai sėdžiu terasoje, stebiu eilinį nuostabų saulėlydį. Vakaro vėsa tokiu metų laiku yra pats nuostabiausias dalykas. Saulė jau nebetvieskia, tačiau dar šviesu. Kalnų ir laivų kontūrai vandenyne tampa aštrūs, vanduo patamsėja, viskas lyg išryškėja trumpam ir užsifiksuoja. Regis, saulė pasiekusi paskutinį tašką prieš pasislėpdama už žemės krašto, dar kartą aiškiai parodo viską, ką reikia apžiūrėti